See other templatesSee other templates

Siūlomos statuto pataisos

Derinant Tarnybos LR muitinėje statuto nuostatas su naujai rengiamu LR valstybės tarnybos įstatymu, paruošti statuto pakeitimai. Šiuos pakeitimus numatoma teikti svarstyti Vyriausybei. Publikuojame Muitinės departamento parengto statuto pakeitimo ir papildymo varianto projektą. Pastabas ir pasiūlymus dėl statuto pakeitimų prašome teikti el. pašto adresais: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Naujųjų statuto nuostatų įsigaliojimas numatomas nuo 2015 metų liepos 1 dienos.

projektas

TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖJE STATUTO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2014 m. ............ d. Nr. ......
Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Muitinės pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, tarnaujantis muitinėje ir pagal pareigas tyrintis viešojo arba vidaus administravimo įgaliojimus pavaldiems ar nepavaldiems asmenims.

1. Muitinės pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, šio Statuto nustatyta tvarka priimtas į pareigas Lietuvos Respublikos muitinėje vykdyti teisės aktuose jai nustatytas funkcijas ir turintis įstatymo suteiktus įgaliojimus sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu ir (ar) vadovaujantis muitinės pareigūnams“.

Atnaujinta: 2014 birželio 27, Penktadienis 08:54

Skaityti daugiau: Siūlomos statuto pataisos

Nuosprendžiai, darantys gėdą teismų sistemai

teisėjas A.CininasSkambios Lietuvos teismų savivaldos atstovų frazės apie augantį visuomenės pasitikėjimą teismais, greičiausiai, tėra tik nevykusi reklaminė akcija – per pastarąją savaitę mažiausiai dviejose bylose buvo paskelbti tokie nuosprendžiai, dėl kurių turėtų būti gėda visai teismų sistemai.

Skaitant nuosprendžio turinį, gėda už savo kolegų darbą – aibė klaidų, šį dokumentą sunku nuosprendžiu pavadinti“, – kritikuodamas Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, paskelbtą Trakų rajono mokytojo nužudymo byloje, aiškino Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas.

Jo teigimu, „Lietuvos Respublikos vardu“ priimtas nuosprendis surašytas nesilaikant elementarių valstybinės kalbos rašybos, skyrybos, asmenavimo taisyklių.

Teisėjas nevyniojo žodžių į vatą – dėl nužudymo nuteistiems pusbroliui ir pusseserei paskelbtu nuosprendžiu žlugdomas pasitikėjimas ne tik bylą išnagrinėjusiu bendrosios kompetencijos teismu, bet visa bendrosios kompetencijos teismų sistema.

Nors Trakų mokytojo žudikų byloje buvo pridaryta aibė klaidų, tačiau Vilniaus apygardos teismas jį bent surašė, tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Cininas (nuotr.), itin išgarsėjęs nagrinėdamas vadinamąją Kauno pedofilijos bylą ir pasisakymais apie teismų sistemą, nė nesivargino surašydamas nuosprendį.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje vilnietis Valentinas Jonikas buvo pripažintas kaltu dėl neteisėtai veiklai vykdyti įmonių įsteigimo, paskelbė, kad apylinkės teismo teisėjo paskelbtas nuosprendis „negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu, ir tuo labiau teisingu“.

Atnaujinta: 2014 sausio 31, Penktadienis 20:36

Skaityti daugiau: Nuosprendžiai, darantys gėdą teismų sistemai

Prokurorai iš Palaičio siekia priteisti 200 000 Lt

Už neteisėtą Valstybės tarnybos departamento direktoriaus Osvaldo Šarmavičiaus atleidimą iš pareigų iš buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio siekiama valstybei naudai priteisti per 200 tūkst. litų.

Su tokiu ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą kreipėsi Generalinė prokuratūra, gindama viešąjį interesą.

R.Palaitis BNS sakė nieko nežinąs apie jam pateiktą ieškinį.

Čia man naujieną pasakėte. Negaliu nieko komentuoti, turėčiau susipažinti“, - teigė eksministras.

Kaip BNS informavo Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Vilma Mažonė, pernai gegužę į Generalinę prokuratūrą kreipėsi Valstybės kontrolė. Ji prašė ginti viešąjį interesą ir išieškoti Vidaus reikalų ministerijai (VRM) padarytą žalą.

Medžiagos duomenimis, 2009 metų spalį ir 2010 metų kovą Valstybės tarnybos departamento direktoriui O. Šarmavičiui tuometinio vidaus reikalų ministro įsakymais buvo skirtos trys tarnybinės nuobaudos, kurios Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais ir nutartimis buvo pakeistos ar panaikintos.

Kadangi pati VRM atsisakė imtis priemonių dėl padarytos žalos išieškojimo, ginti viešąjį interesą privalo prokuroras, teigiama BNS atsiųstame atsakyme.

Generalinė prokuratūra praėjusių metų gruodžio 27 dieną kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo prašydama priteisti iš R.Palaičio Vidaus reikalų ministerijai 213 tūkst. 401,02 lito tiesioginiams nuostoliams atlyginti.

Atnaujinta: 2014 sausio 27, Pirmadienis 14:21

Skaityti daugiau: Prokurorai iš Palaičio siekia priteisti 200 000 Lt

Seklių nesėkmė

Kontrabandinių cigarečių – kalnas, bet savininkas išnyko kaip dūmas, nors užsimaskavę sekliai ne tik stebėjo, kaip buvo iškraunamas kontrabandinis krovinys, bet ir filmavo bei slapta klausėsi pokalbių telefonu.

Mato nusikalstamą aplaidumą

Tyrimas dėl Raseinių rajono tarybos nario Vaclovo Šimaičio angare aptikto milijoninės vertės kontrabandinių cigarečių krovinio baigėsi nesėkme. Išnagrinėjus bylą, konstatuota, jog nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris patvirtintų įtariamojo kaltę.

57 metų politikas ir verslininkas V. Šimaitis šioje byloje buvo apklaustas kaip liudytojas, o įtariamuoju tapo vilkiko vairuotojas metų 45 Nikolajus Malinenka, kuris buvo kaltinamas atvežęs į Nemakščius krovinį.

Klaipėdos bendrovės „Laivingė“ vairuotojo N. Malinenkos išteisinamajame nuosprendyje pabrėžiama, ęsa kaltinimai remiasi tik prielaidomis ir smprotavimais.

Bylą nagrinėjęs ir nuosprendį paskelbęs Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė angarą skapta stebėjusių pareigūnų veiksmuose įžvelgė broko ir nusikalstamo aplaidumo požymių.

Teisme - akibrokštas

Tokią prielaidą teisėjas padarė paaiškėjus, kad kontrabandinį krovinį gabenęs vilkikas buvo apžiūrėtas tik po metų. Negana to, tik po metų nuo seklių užfiksuotos galimai nusikalstamos veikos buvo apklaustas įtariamasis ir surašyti sekimo protokolai.

Atnaujinta: 2014 sausio 23, Ketvirtadienis 13:55

Skaityti daugiau: Seklių nesėkmė

Ar Darbo kodekso liberalizavimas yra panacėja?

Manau, jog sutiksite su nuomone, kad naujai priimamas įstatymas visuomet privalo būti geresnis, nei ankstesnis, kad jo pagalba reguliuojamoje visuomeninių santykių srityje valstybė pasieks didesnę pažangą, gerindama visuotinę gerovę. Neturint tokių tikslų, nekeliant sau ambicingų ir visiems priimtinų sąlygų, naujo įstatymo priėmimas dažniausiai tampa ne kuriančia, o visa griaunančia jėga. Pažanga bus tik tuomet, kai valstybė, darbuotojai ir darbdaviai trauks vežimą viena kryptimi, o ne lėks į skirtingas puses, kaip I.Krylovo pasakėčioje vežimą velkantys gulbė, lydeka ir vėžys.

Suderinti visų interesus – menas, tiksliau sakant – politinis menas. O mūsų politikai, deja, bergždi. Tuo tarpu Lietuvos verslo grupės susivienijo, įsteigdamos Lietuvos verslo tarybą. Atrodo, siekiant savo tikslų, padarytas puikus žingsnis. Pasirašytas memorandumas, kuriame išdėstomi siekiami tikslai: užtikrinti sparčią ūkio plėtrą, didinti konkurencingumą ir formuoti palankią investicinę aplinką, gerinti sąlygas verslui. Bet perskaičius tai – džiaugtis nebuvo noro, nes tiesiog savaime formulavosi daug pačių įvairiausių klausimų. Kieno sąskaita bus siekiama šių tikslų? Kokie įsipareigojimai teks darbuotojams ir valstybei, o kokie verslui? Kur dėmesys socialiniam dialogui ir socialiai atsakingam verslui? Kodėl tylima apie Lietuvos verslą lydintį šešėlinį sektorių ir nesiūloma imtis jokių priemonių jo atžvilgiu? Kodėl net legalus privatus sektorius Lietuvoje ir toliau išlieka neskaidrus visuomenei? Kodėl Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis yra žemesnis nei Latvijoje ir Estijoje? Kodėl…, bet čia ir sustosiu.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos vadovo žodžiai: „ į visą valstybės ateitį žiūrime per tris dalykus: žmogiškieji ištekliai, finansai ir konkurencinė aplinka“- abejonių beveik nepalieka. Už šių žodžių nesimato nei Lietuvos žmonių, nei įmonėse dirbančių darbuotojų, nei socialinių partnerių bei socialinio dialogo, pagaliau, nei įsipareigojimų kurti tik socialiai atsakingą verslą. Jei siekiami tikslai bus įgyvendinti, visa Lietuva savo turiniu ir forma taps panaši į Gariūnų turgų, kur viskas bei visada tik perkama ir parduodama, kur šeimininkauja ne įstatymas ar socialinis susitarimas, o šešėlis ir finansiškai stipresniojo fizinis kumštis, ten, kur politikai dažnokai užsuka ieškodami sau finansinio užnugario. Visa tai manęs tikrai nežavi. Ne veltui užsieniečiai, apsilankę mūsų turguose ir turgeliuose, patvirtina: pardavėjo tikslas įbrukti bet kokią prekę už kuo didesnę kainą.

Atnaujinta: 2013 gruodžio 10, Antradienis 08:12

Skaityti daugiau: Ar Darbo kodekso liberalizavimas yra panacėja?

Ir po krizės vėl skolinamės

Vyriausybė kartu su kitų metų valstybės biudžeto projektu teikia ir du įdomius dokumentus. Vienas jų nurodo, kiek pinigų ir kam kitais metais turės skolintis Lietuva. Šokiruojantis dokumentas atskleidžia, kad per metus turėsime skolintis net 11,6 mlrd. litų! Tiesa, ne vien pravalgyti, bet ir senesnėms skoloms atiduoti. Spalio 1 dienos duomenimis, centrinės valdžios skola siekia 43,446 mlrd. litų.

Kaups ir ateičiai

2014 metais Vyriausybės poreikis skolintis ankstesnei skolai grąžinti ir mažėjančiam biudžeto deficitui finansuoti yra apie 8,1 mlrd. litų. Papildomai Vyriausybė, vykdydama skolos valdymo strategiją, skolinsis iki 3,5 mlrd. litų, siekdama iš anksto sukaupti lėšų euroobligacijų emisijai 2015 metų pradžioje išpirkti. Bendra prognozuojama Vyriausybės skolinimosi suma 2014 metais - apie 11,6 mlrd. litų.

Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2014 metų pabaigoje sudarys apie 39,8 proc. BVP, jeigu neįskaitytume išankstinio lėšų euroobligacijų emisijai vėlesniais metais išpirkti kaupimo skolinantis, ir šis skolos lygis, nepaisant vis dar esančio, nors mažėjančio biudžeto deficito, išliks panašus, palyginti su prognozuojamu skolos lygiu 2013 metams (39,7 proc. BVP). Valdžios sektoriaus skolos prognozė 2014 metams įskaitant išankstinį skolinimąsi ir lėšų kaupimą 2015 metų euroobligacijų emisijai išpirkti - 42,5 proc. BVP. Milijardą pravalgysime

Didelę lėšų dalį 2014 metais planuojama pasiskolinti užsienio rinkoje. Skolinantis užsienio rinkoje, numatoma išleisti obligacijų už 6,4 mlrd. litų. Investiciniams projektams finansuoti planuojama skolintis ir iš tarptautinių finansų institucijų - apie 0,6 mlrd. litų.

Atnaujinta: 2013 lapkričio 27, Trečiadienis 17:50

Skaityti daugiau: Ir po krizės vėl skolinamės

Puslapis 1 iš 14

Į viršų
DMC Firewall is a Joomla Security extension!