📚 Mobingas – tai sistemingas, pasikartojantis, ilgalaikis vieno ar kelių asmenų elgesys darbo aplinkoje, kuriuo siekiama pažeminti, izoliuoti, diskredituoti ar kitaip psichologiškai paveikti darbuotoją.

1. Vertikalus mobingas
a) Iš vadovo į darbuotoją
Dažniausia forma. Vadovas nuolat spaudžia, kritikavoja, žemina, grasina, ignoruoja.
b) Iš pavaldinių į vadovą
Rečiau, bet įmanoma. Grupė darbuotojų ignoruoja, žemina ar sabotuoja vadovą.

2. Horizontalus mobingas
Kai mobinga vykdo kolegos: ignoruoja, skleidžia gandus, pajuokia, izoliuoja.

🛑MOBINGO APRAIŠKOS
A. Psichologinis puolimas ir žeminimas
• nuolatinė kritika be pagrindo
• įžeidinėjimai, sarkazmas, pravardžiavimas
• viešas pažeminimas, replikos kolegų akivaizdoje
• skundų fabrikavimas, nepagrįsti kaltinimai
B. Izoliavimas
• darbuotojui nesuteikiama informacija
• nebekviečiama į susirinkimus, pokalbius
• ignoravimas, nereagavimas į klausimus
• kolegų raginimas nebendrauti
C. Profesinis žlugdymas
• atimamos pareigos, nuvertinami rezultatai
• duodamos nereikšmingos, žeminančios užduotys
• skiriamos neįmanomos užduotys ir terminai
• dirbtinai menkinami pasiekimai

D. Darbo sąlygų bloginimas
• nepagrįstai sumažinamas darbo užmokestis
• nuolat keičiamas grafikas
• atimamos darbo priemonės
• neadekvatus darbo krūvio padidinimas
E. Asmens puolimas
• gandų, apkalbų skleidimas
• komentarai apie išvaizdą, amžių, asmenybę
• asmeninio gyvenimo viešinimas
• grasinimai tiesioginiai ar netiesioginiai

✅Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, psichologinis smurtas (mobingas) laikomas:
📌Kolektyviniais ar individualiais veiksmais, kuriais sistemingai ir ilgą laiką siekiama bloginti darbuotojo darbo ar psichologines sąlygas, jį žlugdyti ar žeminti.

🔴Kad būtų pripažintas mobingas, turi būti šie požymiai:
✔ Ilgalaikiškumas – dažniausiai 3 mėn. ir daugiau
✔ Sistemingumas – kartojasi
✔ Negatyvumas – elgesys žeidžia, žemina, atima galimybes dirbti
✔ Darbdavio arba kolegų tikslas (tiesioginis ar netiesioginis) bloginti padėtį

📌Kas NĖRA mobingas?
• vienkartinis konfliktas ar piktas komentaras
• pagrįsta kritika dėl darbo kokybės
• teisėtas vadovo paskirtas darbo krūvis, jei jis atitinka pareigas
• rimtas, bet konstruktyvus pokalbis dėl rezultatų
• teisėti darbo santykių pokyčiai (struktūrinės pertvarkos)



⁉️AR KOLEGA GALI BŪTI SMURTAUTOJAS DARBO VIETOJE?⁉️

Taip. Ir dažnai būtent taip ir būna – kai psichologinis smurtas (mobingas) ateina ne „iš viršaus“, o iš šono: iš kolegos ar kolegų grupės (vadinamasis horizontalus smurtas).

1) Ką apie tai sako teisė (DK 30 str.)
Pagal DK 30 straipsnį, smurtas ir priekabiavimas (įskaitant psichologinį smurtą) – tai bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, kurį gali taikyti ir kiti darbuotojai (t. y. kolegos). Nesvarbu, ar tai vienkartinis epizodas, ar pasikartojantis elgesys – svarbu, kad juo įžeidžiamas žmogaus orumas, kuriama bauginanti / priešiška / žeminanti aplinka ir (ar) kyla žalos rizika. 

Labai svarbi detalė: draudimas taikomas ne tik „kabinete“, bet ir su darbu susijusiame bendravime, įskaitant elektronines ryšio priemones (pvz., „Messenger/Teams/WhatsApp“ grupės, el. laiškai, komentarai intranete ir pan.). 

2) Kaip atpažinti kolegų psichologinį smurtą (praktinis „testas“)
VDI pabrėžia: tai ne šiaip nemalonus incidentas, o darbuotojo orumą žeminantis elgesys, kuriuo siekiama pažeminti, įbauginti ar izoliuoti. 
Paklauskite savęs (ir fiksuokite faktus), ar matote bent kelis iš šių požymių:
A. Izoliavimas
• sąmoningai neįtraukiama į komunikaciją (susitikimai, grupiniai chat’ai, darbui reikalingos žinutės);
• „tyli siena“: nesisveikinama, neatsakoma, demonstratyviai ignoruojama.
B. Reputacijos griovimas
• apkalbos, pasikartojantys „komentarai“ apie nekompetenciją, „probleminį žmogų“;
• viešas gėdinimas („čia vėl tu…“, „visi dėl tavęs…“) kolegų akivaizdoje ar grupėje.
C. Darbo sabotavimas
• tyčia neperduodama informacija, „pamirštama“ suderinti veiksmus, o po to kaltinama;
• kuriamos situacijos, kad žmogus „atrodytų blogai“ (terminai, užduotys, „netyčia“ nepersiųsti failai).
D. Žeminantis smurtas
• pašaipos, memai, menkinantys „juokeliai“ grupiniuose chatuose;
• provokacijos, „užvedinėjimas“, sistemingas kandumas, kurio tikslas – išmušti iš vėžių.
3) Kada tai nėra psichologinis smurtas
Ne kiekvienas diskomfortas ar aštresnis pasisakymas automatiškai reiškia smurtą. VDI atkreipia dėmesį, kad pats savaime konstruktyvus, pagarbus grįžtamasis ryšys ar darbo reikalavimų laikymasis nėra laikomas psichologiniu smurtu – visada vertinamas turinys, tonas, pasikartojimas, tikslas ir kontekstas. 
4) Realus pavyzdys iš DGK praktikos: „išstūmimas“ iš kolektyvo kainuoja
VDI skelbiamoje DGK sprendimų apžvalgoje aprašyta situacija, kur darbuotojas nurodė, kad kolegos pradėjo jo vengti, jis buvo pašalintas iš įmonės socialinių tinklų grupių, o kolektyve skleidžiama informacija, esą jis „blogai dirba“. DGK, įvertinusi įrodymus, konstatavo, kad dalis psichologinio smurto apraiškų pasitvirtino, ir priteisė 2500 Eur neturtinės žalos. 
Čia verta įsidėmėti LAT kryptį (kaip ji atsispindi DGK apžvalgose): neturtinei žalai būtinos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė), o įrodinėjimas vyksta pagal civilinio proceso logiką – todėl vien tik „man taip atrodo“ beveik niekada neužtenka. 
Beje, DGK apžvalgoje nurodoma ir LAT praktikoje minimų neturtinės žalos sumų „įprasta“ amplitudė darbo bylose (dažnai minima ~150–1500 Eur), tačiau realybėje sumos gali būti ir didesnės – priklausomai nuo situacijos intensyvumo, trukmės, pasekmių ir įrodymų. 
5) Ką daryti, jei psichologiškai smurtauja kolega
1 žingsnis: Fiksuokite įrodymus (ne „nuojautą“)
VDI aiškiai įvardija, kokie įrodymai praktikoje reikšmingi: žinutės, el. laiškai, nuotraukos, vaizdo/garso įrašai, liudytojų parodymai ir kt. 
Svarbu: įrašai turi būti daromi nepažeidžiant įstatymų – todėl visada vertinamas konkretus kontekstas. 
2 žingsnis: Kreipkitės į darbdavį pagal vidinę tvarką
DK 30 str. numato, kad darbdavys privalo turėti pranešimų teikimo ir nagrinėjimo tvarką, o jei vidutinis darbuotojų skaičius > 50 – tai turi būti reglamentuota prevencijos politikoje. 
3 žingsnis: Darbdavio reakcija turi būti reali, ne formalumas
Prevencijos priemonių aprašas numato būtinas priemones ir aiškų vidinio tyrimo mechanizmą: gavus pranešimą, darbdavys per 3 darbo dienas sudaro komisiją (ar paskiria asmenį), užtikrina konfidencialumą, priima sprendimą ir, jei faktas pasitvirtina, sprendžia dėl poveikio priemonių smurtą taikiusiam darbuotojui bei pagalbos nukentėjusiajam. 
4 žingsnis: Jei darbdavys nieko nedaro – išoriniai keliai
• Skundas VDI, kai darbdavys nesiima veiksmų. 
• Darbo ginčas DGK: VDI primena terminus – paprastai per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie pažeidimą (dėl neteisėto atleidimo/nušalinimo – per 1 mėnesį). 
6) Ką tai reiškia smurtaujančiam kolegai
VDI: psichologinis smurtas (mobingas) laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu – dėl jo darbuotojui gali būti taikomas atleidimas be įspėjimo ir be išeitinės, tačiau sprendimas turi būti paremtas įrodymais, o ne gandais.

Teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė