LIETUVOS RESPUBLIKOS
TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖJE STATUTO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2011 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 2000, Nr. 94-2917; 2003, Nr. 64-2881; 2004, Nr. 73-2520; 2005, Nr. 149-5417; 2006, Nr. 87-3401;
2007, Nr. 4-155; 2008, Nr. 134-5176)

Pakeisti Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutą ir jį išdėstyti taip:

VALSTYBĖS VALDYMO TOBULINIMO KOMISIJOS (SAULĖLYDŽIO KOMISIJOS) POSĖDŽIO
PROTOKOLAS
2011 m. kovo 10 d. Nr. 63-5 Vilnius

Posėdžio pirmininkas - Ministro Pirmininko kanclerio pirmasis pavaduotojas Giedrius Kazakevičius (Komisijos pirmininkas).
Posėdžio sekretorė - Ministro Pirmininko tarnybos Strateginio valdymo departamento Viešojo valdymo skyriaus patarėja Indrė Daugėlaitė.
Dalyvavo:
Komisijos nariai: viešosios įstaigos Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas, finansų viceministras Edmundas Žilevičius.

   Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymui sukonkretinti statutinio valstybės tarnautojo sąvoką ir „išstatutinti" 800 pareigūnų. Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje pritarė tai numatančiam Valstybės tarnybos įstatymo pataisų projektui, jis keliaus į Seimą. Galutinį sprendimą dėl šio įstatymo projekto priims Seimas.

    Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas išnagrinėjo Valstybės tarnybos įstatymo projektą ir konstatavo, kad siūlomu įstatymo projektu pasirinktas radikalus pertvarkos modelis. Nors praėjusią savaitę vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis teigė, kad įgyvendinant įstatymo projektą bus išsaugoti pareigūnų lūkesčiai, profesinė sąjunga mano kitaip.

    Įstatymo projekte nenumatytas pereinamasis laikotarpis, nesudaromos sąlygos statutiniams pareigūnams, kurių pareigos keičiamos į karjeros tarnautojo, pasirinkti kitas laisvas statutinio pareigūno pareigas. Įstatymo projekte aiškiai neapibrėžti statutinio pareigūno kriterijai.

   Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-01-24 įsakymu Nr.1B-38 nustatyti nauji pareigūnų kiekiai Muitinės departamente ir muitinės įstaigose.

   Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (Žin., 2004, Nr. 73-2517; 2009, Nr. 154-6953) 16 straipsnio 6 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1561„Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo už mokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 133-6773) 4.3.1 ir 4.3.2 punktais bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų finansų ministro 1998 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 171 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 64-1861; 2004, Nr. 98-3652), 16.7 punktu:
1. N u s t a t a u pareigybių skaičių:
1.1. nuo 2011 m. balandžio 1 d.:
1.1.1. Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 226;
1.1.2. Vilniaus teritorinei muitinei – 709;
1.1.3. Kauno teritorinei muitinei – 554;
1.1.4. Klaipėdos teritorinei muitinei – 627;

   Sausio 17 dieną iš muitinės departamento gautas muitinės struktūros optimizavimo darbo grupės 2010-12-29 paruoštas dokumentas. Darbo grupės vadovas A. Šipavičius, darbo grupės vadovo pavaduotojas J. Miškinis, darbo grupės sekretorius K. Dureiko. Pateikiame šio dokumento tekstą:

    "Lietuvos Respublikos muitinės struktūros optimizavimo siūlymai (toliau - Siūlymai) parengti vykdant Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - MD) generalinio direktoriaus 2010 m. spalio 1 d. įsakymąNr. 594 „Dėl darbo grupės sudarymo". Siūlymai parengti atsižvelgiant į darbo grupės posėdžių, vykusių 2010 m. spalio 18 d., lapkričio 10 d., gruodžio 8 d. ir 22 d. metu svarstytus klausimus bei MD vadovybės, struktūrinių padalinių ir muitinės įstaigų pateiktą medžiagą. Siūlymuose siekiama įvertinti reorganizacijos būtinumą, pagrįstumą, galimus terminus ir galimus struktūros optimizavimo etapus.

   Lietuvoje energetinių išteklių kainos nesiskiria nuo daugumos kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių, bet palyginus jas su vidutinėmis gyventojų pajamomis, už šilumą, elektrą, gamtines dujas esame priversti mokėti neproporcingai didelę pajamų dalį, rašo „Lietuvos žinios”.

    Palyginti su daugeliu ES šalių, Lietuvos gyventojai už elektrą moka kiek pigiau. ES statistikos agentūros „Eurostat" duomenimis, mažiau nei Lietuvoje elektra kainavo Bulgarijos, Estijos, Rumunijos, Latvijos, Vengrijos buitiniams vartotojams. Už Lietuvos besirikiuojančių valstybių - Prancūzijos, Suomijos, Lenkijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos gyventojai - už elektrą mokėjo tik 1-2 centais brangiau nei lietuviai.

    Beje, pagal elektros kainą pramonės vartotojams, Lietuvos net nebėra tarp pigiausiųjų ES valstybių. „Eurostat" duomenimis, ji užima vieną iš viduriniųjų pozicijų. Bulgarijos, Suomijos, Estijos, Švedijos, Rumunijos, Latvijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos ir kai kurių kitų šalių įmonės pernai elektrą pirko pigiau nei Lietuvos gamybininkai. Ne veltui Lietuvos pramonė kaip vieną rimčiausių konkurencingumo ES rinkoje stabdžių nurodo aukštas energetikos išteklių kainas.